Antioksidantai ir kofeinas kavoje: ką reikėtų žinoti apie jų poveikį sveikatai?

Kava yra vienas labiausiai tiriamų gėrimų pasaulyje – remiantis naujausiais moksliniais duomenimis, saikingas jos vartojimas gali būti naudingas sveikatai. Kavoje gausu antioksidantų ir kofeino, tiesiogiai veikiančio mūsų protinę veiklą, tačiau įtaka širdžiai bei kraujagyslėms dažnai būna klaidingai interpretuojama. Taip pat visuomenėje gausu ir daugiau įvairių mitų apie neigiamą kavos poveikį, kuriuos skubame paneigti.

Antioksidantai kavoje: ką verta žinoti?

Kava yra vienas pagrindinių produktų mūsų mityboje, turinčių daugiausiai antioksidantų šaltinių – jos sudėtyje esantys junginiai (pvz., chlorogeno rūgštis) daro svarbią įtaką organizmo apsauginėms funkcijoms. Antioksidantai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, mažinti oksidacinį stresą, palaikyti ląstelių sveikatą.

• Ląstelių apsauga ir oksidacinio streso mažinimas. Antioksidantai padeda mažinti oksidacinį stresą – tai procesas, siejamas su ląstelių pažeidimais, lėtinių ligų vystymusi. Kavos sudėtyje esantys junginiai neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie atsiranda dėl streso, nesubalansuotos mitybos, užterštos aplinkos ar kitų veiksnių.
• Galimas uždegiminių procesų mažinimas. Kai kurie tyrimai rodo, kad kavoje esančios medžiagos gali turėti priešuždegiminį poveikį, ypač reguliariai vartojant saikingą kiekį kavos. Uždegiminiai procesai organizme dažnai prisideda prie įvairių ligų vystymosi, o antioksidantų veikimas padeda šiuos procesus slopinti.
• Galimas ryšys su lėtinių ligų rizikos mažinimu. Mokslinių tyrimų duomenimis, kavos antioksidantai yra siejami su mažesne tam tikrų lėtinių ligų rizika. Pastebėta, kad žmonės, kavą vartojantys saikingai, dažnai turi geresnius kai kuriuos sveikatos rodiklius, nors, žinoma, tai priklauso ir nuo gyvenimo būdo, mitybos, genetikos.

Kofeinas ir jo poveikis organizmui

Kofeinas yra vienas žinomiausių kavos komponentų, turintis tiesioginį poveikį centrinės nervų sistemos veiklai. Nors daugeliui jis asocijuojasi tik su energijos padidėjimu, kofeinas gerina dėmesio koncentraciją, gali pagerinti nuotaiką. Kaip ir bet kuri veiklioji medžiaga, kofeinas veikia kiekvieną žmogų skirtingai, todėl svarbu suprasti, kas yra moksliškai pagrįsta, o kas – ne.

• Dėmesio ir budrumo gerinimas. Kofeinas blokuoja adenoziną – medžiagą, kuri sukelia mieguistumą ir lėtina nervų impulsus. Dėl šio poveikio padidėja budrumas, lengviau susikaupti, pagerėja reakcijos greitis. Dėl to kofeinas gali būti naudingas atliekant daug dėmesio reikalaujančias užduotis.
• Nuotaikos ir energijos pagerėjimas. Tyrimais nustatyta, kad kofeinas gali trumpai pagerinti nuotaiką, suteikti daugiau energijos, nes skatina dopamino/kitų neurotransmiterių aktyvumą. Dėl to kava dažnai siejama su geresne savijauta rytais ar po pietų, kai natūraliai krinta energijos lygis. Žinoma, svarbu turėti omenyje, kad poveikis laikinas.
• Galimas ilgalaikės smegenų sveikatos palaikymas. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus, bet saikingas kofeino vartojimas gali būti siejamas su mažesne neurodegeneracinių ligų (pvz., Alzheimerio ar Parkinsono) rizika. Manoma, kad kofeinas gali turėti apsauginį poveikį nervų sistemai, tačiau šis ryšys dar aktyviai tiriamas.

Kavos įtaka širdies ir kraujagyslių sistemai

Ilgą laiką manyta, kad kava gali kenkti širdžiai, tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo priešingą tendenciją. Saikingas kavos vartojimas dažniausiai siejamas su mažesne širdies ligų, insulto, tam tikrų kraujagyslių sutrikimų rizika. Kofeinas trumpam gali padidinti kraujospūdį, tačiau tai laikina reakcija, o daugeliui sveikų žmonių neturi ilgalaikio poveikio.

Be to, filtruota kava turi mažiau medžiagų (pvz., kafestolio), galinčių didinti cholesterolio kiekį, todėl rekomenduojama rinktis būtent filtravimo būdus, jeigu norite sumažinti galimą neigiamą poveikį. Svarbiausia – gerti kavą saikingai ir klausyti savo organizmo reakcijos.

Mitai ir faktai apie kavos poveikį sveikatai

Kava – tai vienas populiariausių gėrimų, apie kurį galvodami žmonės vis dar turi nemažai klaidingų įsitikinimų. Dalis šių mitų susiformavo seniau, kai mokslinių duomenų apie kofeino poveikį buvo mažiau, o naujesni tyrimai dažnai pateikia visai kitokį vaizdą. Šiandien žinome, kad saikingai vartojama kava daugeliui žmonių nėra kenksminga, o kai kuriais atvejais gali net turėti naudos.

• Kava sukelia dehidrataciją. Dažnai manoma, kad kava gali sukelti dehidrataciją, tačiau saikingai vartojama ji turi tik labai silpną poveikį. Didžioji dalis puodelio kavos vis tiek yra vanduo, todėl įprasti kavos kiekiai nepriveda prie dehidratacijos. Išskyrus tuos atvejus, kai yra vartojama itin dideliais kiekiais arba žmogus yra labai jautrus kofeinui.
• Kava kenkia širdžiai. Anksčiau buvo manoma, kad kava didina širdies ligų riziką, tačiau ši nuostata nebėra pagrįsta. Naujausi tyrimai rodo, kad daugumai sveikų žmonių saikingas kavos vartojimas nekenkia, o kai kuriais atvejais net siejamas su mažesne tokių sutrikimų rizika. Kofeinas gali trumpam pakelti kraujospūdį, tačiau tai trumpalaikė reakcija.
• Kava didina vėžio riziką. Kavos ir vėžio rizikos ryšys ilgą laiką buvo klaidingai interpretuojamas. Šiuolaikiniai tyrimai ne tik neranda įrodymų, kad kava didintų vėžio riziką, bet ir rodo galimą apsauginį poveikį tam tikroms vėžio formoms. Tai siejama su kavos antioksidantais, jų gebėjimu mažinti oksidacinį stresą.

Koks kavos kiekis yra saugus?

Dauguma sveikatos organizacijų nurodo, kad saugus kofeino kiekis suaugusiam žmogui yra apie 300–400 mg per dieną – tai prilygsta maždaug 2–4 puodeliams įprastos juodos kavos. Žmonėms, jautriau reaguojantiems į kofeiną, nėščiosioms ar turintiems tam tikrų sveikatos sutrikimų rekomenduojamas mažesnis kiekis – apie 200 mg kofeino per dieną.

Atraskite kokybišką kavą, draugišką Jūsų organizmui

Jeigu norite mėgautis kokybiška kava, draugiška Jūsų organizmui, kviečiame apsilankyti „About Coffee“ el. parduotuvėje ir išsirinkti pupeles, kurios geriausiai atitinka Jūsų poreikius. Čia rasite tiek švelniai, tiek stipriau skrudintų kavos pupelių, maltos, kapsulinės kavos bei dar daugiau.